Яникас А. Traku Pilis. Тракайский замок

Подождите немного. Документ загружается.

VISASĄJUNGINES REIKSMES

ПАМЯТНИК АРХИТЕКТУРЫ

ARCHITEKTŪROS

ОБЩЕСОЮЗНОГО

PAMINKLAS

ЗНАЧЕНИЯ

TRAKŲ PILIS

ТРАКАЙСКИЙ ЗАМОК

amž.

VALSTYBINĖ POLITINĖS ir MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA

ГОСУДАРСТВЕННОЕ ИЗДАТЕЛЬСТВО ПОЛИТИЧЕСКОЙ и НАУЧНОЙ ЛИТЕРАТУРЫ

ARCHITEKTŪROS REIKALŲ VALDYBA PRIE LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS

УПРАВЛЕНИЕ ПО ДЕЛАМ АРХИТЕКТУРЫ ПРИ СОВЕТЕ МИНИСТРОВ ЛИТОВСКОЙ ССР

ALBUMAS

АЛЬБОМ

VILNIUS

1952

ВИЛЬНЮС

SKAITYTOJAMS

Architektūros reikalų valdybos Architektūros paminklų apsaugos

skyrius yra numatęs išleisti svarbesniųjų architektūros paminklų al-

bumų, pirmiausia visasąjunginės reikšmės paminklų iliustruotų albumų.

Be dedamųjų iliustracijų, leidiniuose bus duodamas paminklo aprašymas

dviem kalbom, pateikiami istoriniai paminklo duomenys bei apibūdina-

ma jo architektūra.

Siuo pirmuoju leidiniu Architektūros paminklų apsaugos skyrius

pradeda užsibrėžtą darbą, išleisdamas visasąjunginės reikšmės architek-

tūros paminklo „Trakų pilies" albumą.

Asmenys, kuriems pateks į rankas šis leidinys, maloniai prašomi

apie visus pastebėtuosius trūkumus bei savo pageidavimus pranešti Ar-

chitektūros paminklų apsaugos skyriui šiuo adresu: Architektūros rei-

kalų valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, Vilnius, Kaštonų

g-vė Nr. 1.

ĮŽANGA

Lietuvoje yra apsčiai kultūros paminklų, kurie atskleidžia mums

vertingą šaltinį mūsų tautos istorijai bei josios materialinei kultūrai

tyrinėti. Piliakalniuose, kelių sankryžose, paupiuose stūksojo pilys, ku-

rios saugojo Lietuvos žemę nuo puolančių priešų-kryžiuočių, besiver-

žiančių iš vakarų.

Istorinių pilių Lietuvoje nedaug tėra beišlikę. Vienų beišliko tik

pamatai, kitų — mūrų griuvėsiai. Vienintelė Trakų pilis šimtmečių bū-

vyje palyginti gerai išlaikė savo išvaizdą.

Brangių liaudžiai vietų buržuaziniais laikais nemokėta globoti ir ver-

tinti. Kultūros paminklams apsaugoti buržuazinės Lietuvos vyriausybės

laikais beveik nieko rimto nebuvo padaryta. Per 20 valdymo metų ne-

buvo išleista jokio įstatymo kultūros paminklams apsaugoti. Nėra rei-

kalo plačiau aiškinti, kokią žalą padarė visiems kultūros paminklams

buvusioji padėtis.

Tarybų Lietuvos Vyriausybė, šalia kitų skubiai tvarkytinų reikalų,

paruošė ir 1940 m. liepos mėn. 25 d. paskelbė ,,Kultūros paminklų ap-

saugos įstatymą". Šiuo įstatymu buvo nustatyti juridiniai kultūros pa-

minklų apsaugos pagrindai, paminklų registravimas ir jų globa visos

respublikos ribose. Tuo pačiu įstatymu buvo įsteigta Kultūros paminklų

apsaugos įstaiga. Nuo įstatymo paskelbimo dienos be Kultūros paminklų

apsaugos įstaigos leidimo buvo uždrausta tokius kultūros paminklus

išvežti į užsienį, parduoti, perleisti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ir pan.

Kultūros paminklus leista restauruoti, remontuoti ar kitu būdu taisyti

vien tik pagal Kultūros paminklų apsaugos įstaigos patvirtintus projek-

tus. Tuo būdu, šimtmečių būvyje paprastų žmonių sukurtas kultūros tur-

tas buvo išimtas iš privačių asmenų valdymo ir perduotas kultūros pa-

minklų kūrėjui — liaudžiai.

Jubiliejiniais 1950 metais sukako 10 metų nuo pirmojo Lietuvoje

išleisto įstatymo kultūros paminklams apsaugoti. Per šį dešimtmetį yra

padarytas nemažas darbas kultūros paminklų apsaugos srityje, nors iš

šio laikotarpio atsimeta treji metai sunkios hitlerinės okupacijos, per

kurią kultūros paminklai itin nukentėjo.

1949 m. kovo mėn. 21 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba, pasirėmusi

TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 3898, priėmė nutarimą Nr. 184

„Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti" ir kultūros pa-

minklų apsaugos nuostatus. Šiuo nutarimu visus kultūros paminklus

prižiūrėti ir juos išlaikyti yra pavesta vietos darbo žmonių deputatų

Taryboms. Architektūros ir Meno reikalų valdybos yra įpareigotos

sustiprinti architektūros bei meno paminklų apskaitos, apsaugos, restau-

ravimo ir panaudojimo kontrolę.

Kultūros paminklų apsaugai sustiprinti visi paminklai suskirstyti

į keturias pagrindines grupes, ir jas prižiūrėti buvo pavesta atitinka-

moms įstaigoms. Pavyzdžiui, architektūros paminklus prižiūri Architek-

tūros reikalų valdyba, meno paminklus —• Meno reikalų valdyba, ar-

cheologijos bei istorijos paminklus — Kultūros-švietimo įstaigų ko-

mitetas.

Tarybinė Vyriausybė, rūpindamasi karo metu nukentėjusiais ar-

chitektūros paminklais, per paskutinius penkerius metus Vilniaus mieste

atstatė daugelį architektūros paminklų. Jų tarpe buvo restauruotas Ge-

dimino pilies bokštas, atnaujinta universiteto kolonų salė, atliktas ka-

pitalinis remontas buvusiuose Tiškevičių rūmuose ir Reprezentaciniuose

rūmuose (šiuo metu Karininkų namai), suremontuoti XVI—XVlII-to am-

žiaus architektūros paminklų pastatai, esantieji Gorkio (buvusioje Pilies)

gatvėje, ir atstatyta Vilniuje nemaža kitų architektūros paminklų, dau-

giausia gyvenamųjų namų.

Pokario metais buvo sudaryti ir patikslinti kultūros paminklų sąra-

šai. Į valstybės globojamų architektūros paminklų sąrašą buvo įtraukta

daugiau kaip 450 objektų. Iš šio sąrašo TSRS Ministrų Tarybai pristatyta

patvirtinti visasąjunginės reikšmės paminklais šešiolika žymesnių archi-

tektūros paminklų, jų tarpe ir Trakų pilis.

Per šį laikotarpį taip pat buvo nudirbtas nemažas darbas, atliekant

mokslinius-inventarizacinius architektūros paminklų matavimus. Buvo

apmatuota daugiau kaip 150 architektūros paminklų ir sudaryti jų brė-

žiniai. Buvo suorganizuota gausi architektūros paminklų negatyvų ir

fotonuotraukų fototeka ir negoteka.

1950 metų pradžioje buvo įrengta pirmą kartą Lietuvoje architektū-

ros paminklų eksponatų viešoji paroda. Be to, prie Architektūros rei-

kalų valdybos yra organizuojamas stacionarinis Architektūros muziejus.

Tarybinė Vyriausybė, siekdama pakelti architektūros paminklų

restauravimo ir jų atstatymo darbų kokybę, įpareigojo Architektūros

reikalų valdybą suorganizuoti specialią Mokslinę-restauracinę gamy-

binę dirbtuvę. Šios dirbtuvės su specialiai parinktais kadrais paskir-

tis — atlikti visų architektūros paminklų remonto ir restauravimo dar-

bus, nepriklausomai nuo to, kas tais paminklais naudojasi. Ateinančiais

metais numatomi žymesniųjų architektūros paminklų remonto bei kon-

servacijos darbai, kaip antai Vilniaus Gedimino pilies gyvenamųjų rūmų

liekanų, Kauno pilies griuvėsių, taip pat ir Trakų pilies liekanų remon-

tavimas bei konservavimas.

Senosios Lietuvos architektūros palikimas sudaro tam tikrą įnašą

formuojant naująją, nacionalinę savo forma ir socialistinę savo turiniu,

tarybinę architektūrą. Tarybinė architektūra vadovaujasi socialistinio

realizmo metodu, kuris, kūrybiškai įsisavindamas vertingus kultūrinio

palikimo elementus, atskleidžia ir panaudoja liaudies meno progresyvius

pradus.

Senųjų Lietuvos architektūros paminklų mokslinis pažinimas bei stu-

dijavimas sudaro svarbų pagrindą siejant architektūroje liaudies meno

kūrybinius pradus su socialistinio realizmo principais.

Pateikiamasis leidinys skirtas vienam žymiausiųjų senosios Lietuvos

architektūros paminklų — Trakų pilies pažinimui.

J. K U M P I S

TRAKŲ PILIS

Važiuojant iš Vilniaus gražiais Panerių kalnais, 27 kilometrai nuo

sostinės yra Trakų rajono centras, apsuptas iš visų pusių žydrais ežerais.

Vieta, kurioje išaugo Trakai, anksčiau buvo sala. Ilgainiui vietos gyven-

tojai sąsiauri užpylė žemėmis ir tuo būdu sudarė dirbtinį pusiasalį.

Trakai yra itin gražioje vietoje. Aplinkui mėlynuoja nenutrūkstama

didelių ir mažų ežerų grandinė. Senovės laikais šios apylinkės buvo

apaugusios nepraeinamais miškais. Ryšium su tuo ir pats Trakų miesto

pavadinimas turi savo prasmę. Lietuviškai žodis ,,trakas" reiškia miške

iškirstą vietą. Senovės kryžiuočių bei skandinavų kronikose ir lotynų

kalba rašytuose dokumentuose Trakai buvo vadinami „Traken", ,,Tra-

ki n", ,,Tyrki" arba ,,Trocum" vardu.

Užsilikę padavimai sako, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis Gedimi-

nas, įžymus karvedys ir Vilniaus miesto įkūrėjas, medžiodamas Trakų

apylinkėse, pasirinko šią vietovę ne vien dėl josios žavingos geografinės

padėties, bet svarbiausia strateginiais sumetimais. Jo sūnaus Kęstučio ir

vaikaičio Vytauto laikais Trakai išaugo į galingą didžiųjų Lietuvos kuni-

gaikščių sostinę. Šitoji sostinė buvo plačiai pagarsėjusi Europoje tvir-

tomis savo pilimis ir sunkiai prieinamomis vietovėmis. Trakai tapo

mėgstama Lietuvos kunigaikščių poilsio vieta ir kartu begalinių jų žygių

prieš besiveržiančius kryžiuočius atsparos punktu. Nėra Lietuvoje kitos

vietos, kuri būtų iki mūsų dienų išlaikiusi tiek daug vertingų kultūros

paminklų, kaip Trakai.

Vienas iš vaizdingiausių XIV—XV amžių užsilikusių Lietuvos archi-

tektūros paminklų yra Trakų pilies griuvėsiai. Tikrumoje, Trakuose yra

dviejų pilių griuvėsiai: pirmieji — pusiasalyje, antrieji — Galvės ežero

saloje. Pusiasalio pilis yra žymiai didesnė už salos pilį. Deja, pusiasalio

pilies tėra išlikę tik sienų pėdsakai ir 5 bokštų griuvėsiai. Užsilikusiuose

XV amžiaus dokumentuose pusiasalio pilis vadinama ,,didžiąja", o Galvės

ežero pilis — „mažąja" pilimi.

Dažnai įvairiuose leidiniuose salos pilis painiojama su Senųjų Trakų

pilimi ir pažymima, kad ji esanti Gedimino įkurta. O iš tikrųjų su Gedi-

mino vardu tegali būti rišami tik Senieji Trakai, apie 4 kilometrus į piet-

ryčius nuo dabartinių Trakų, kur yra stovėjusi medinė pilis. Kęstutis

įkūrė Naujuosius Trakus — ,,didžiąją" pusiasalio pilį, o Galvės ežero

salos pilį statė Gedimino vaikaitis, Kęstučio sūnus Vytautas. Iš užsili-

kusių dokumentų spėjama, kad Galvės ežero salos pilį Vytautas pastatė

maždaug 1404—1407 metais.

Kalbant šiame rašinyje apie Trakų pilį, toliau bus turima galvoje

Vytauto statyta Trakų Galvės ežero salos pilis.

Galvės ežero salos pilis yra užėmusi visą salą, kuri turi apie hektarą

ploto. Galingi mūrai, gynimosi bokštai bei kazematai sudaro ištisą archi-

tektūros ansamblį. Salos pilies griuvėsiai palyginti su kitomis XIV—

XV amžių Lietuvoje užsilikusiomis pilimis yra geriau išlaikę pirmykštę

savo išvaizdą. Šimtmečių būvyje šią pilį mažiau palietė įvairios res-

tauracijos bei perstatymai. Nežiūrint nuolatinių priešų puldinėjimų ir

nepertraukiamų karų, ji nė karto nebuvo kryžiuočių sunaikinta. Galvės

ežero salos pilis buvo vienintelė Lietuvos kunigaikštystėje vadinamoji

,,vandens pilis". Pilies bokštai ir sienos stačiai kilo iš vandens, kurio

paviršius prieš 500 metų buvo apie 1,8 metro aukštesnis, negu dabar. Šiai

piliai ežeio vanduo buvo natūrali gynimosi priemonė. Nei Lietuvoje, nei

kaimyniniuose kraštuose tos rūšies pilių nerandama.

Tyrinėjant sunkias senovės lietuvių kovas ir strateginius gynimosi

būdus, pilių istorija mus nukelia į XV, XIV ir net į XIII šimtmečius, kada

lietuvių tauta drauge su rusų ir kitomis slavų tautomis didvyriškai ko-

vojo prieš grobuonišką kryžiuočių veržimąsi i Rytus. Tais laikais visas

Nemuno žemupis buvo nustatytas pilimis, kurios sulaikydavo nuolatinius

kryžiuočių antpuolius. Bet ilgainiui šios pilys nebegalėjo atlaikyti žy-

miai gausesnių ir geriau apsiginklavusių kryžiuočių puolimų. Jos buvo

daug kartų sudeginamos ir vėl atstatomos. Iki mūsų laikų iš visos eilės

panemuniais statytų pilių beišlikę tik pliki piliakalniai, tylūs žilos pra-

eities liudininkai. Trakų salos pilis yra vienintelė išimtis; palyginti su

kitomis pilimis ji geriausiai išlaikė architektūrines savo formas.

Šiandien sunku būtų tiksliai atsakyti, kaip Trakų pilis atrodė XV am-

žiaus pradžioje. Šiek tiek apie tai sužinome iš Flandrijos keliautojo Zil-

bero de Lanua aprašymo, kuris Trakuose lankėsi 1414 metais. Jis rašo:

,,Išvažiuodamas iš Vilniaus ir grįždamas į Prūsus, aš važiavau per Lietu-

vos karalystę. Kely, kuriuo keliaujama, pirmiausia yra labai didelis mies-

tas, vadinamas Trakais, su blogai pastatytais mediniais namais ir visai

atviras (neaptvertas siena). Ten yra dvi pilys, viena labai sena, pasta-

tyta iš medžio ir plūkto molio užtvaros. Senoji pilis yra pastatyta vienu

šonu prie ežero kranto, kitu šonu ji stūkso visai sausumoje. Antroji

pilis yra viduryje ežero atstu per patrankos šūvį nuo senosios. Ta pilis

yra visai nauja, išmūryta iš plytų prancūzų pavyzdžiu".

Matyti, Flandrijos keliautojas, aprašydamas medinę pilį, turėjo